Į turinį

Kalbos dalys ir žodžių kaitymas

Slovakų kalboje yra 6 linksniai, tradiciškai jie numeruojami:

  • 1. linksnis - nominatív (N) - vardininkas (V.)
  • 2. linksnis - genitív (G) - kilmininkas (K.)
  • 3. linksnis - datív (D) - naudininkas (N.)
  • 4. linksnis - akuzatív (A) - galininkas (G.)
  • 6. linksnis - lokál (L) - vietininkas (Vt.)
  • 7. linksnis - inštrumentál (I) - įnagininkas (Įn.)

Penktas linksnis - šauksmininkas šiuo metu jauk beveik nenaudojamas. Jo funkciją (kreipinio išreiškimas) perėmė vardininkas.

  • Ako sa máte, pán Kováč?
  • Kde bývaš, Zuzka?
  • Otec, kedy prídeš?

Išliko ir yra naudojamos tik kelios šauksmininko formos: pane, človeče, bože, majstre, šéfe, chlapče, otče, synu, bratku, priateľu, švagre, kmotre, chlape, Zuzi, babi, oci, mami.
pane, človeče, bože, majstre, šéfe, chlapče, otče, synu, bratku, priateľu, švagre, kmotre, chlape, Zuzi, babi, oci, mami.

Vardininkas

Vardininkas yra pirmas slovakų kalbos linksnis. Žodynuose kaip pagrindinę linksniuojamojo žodžio formą visada pateikiame vardininko formą. Atsako į klausimus: kto? čo?

Sakinio veiksnys yra dažniausiai reiškiamas vardininku.

  • Tá žena je pekná.
  • Žiak píše úlohu.
  • Slovensko leží v strednej Európe.

Vardininkas naudojamas ir kreipiniui išreikšti (jis beveik visiškai pakeitė anksčiau naudotą penktą linksnį, šauksmininką).

Kilmininkas

Kilmininkas yra antras slovakų kalbos linksnis. Atsako į klausimus: koho? čoho? Pvz.:

Idem z domu.
Idem od domu.
Idem do domu.

Kilmininkas naudojamas ir priklausymui išreikšti:

  • Lenka má knihu. To je kniha Lenky.
  • Môj otec má auto. To je auto môjho otca.
  • Lenka → To je dom Lenky.
  • Peter → To je auto Petra.
  • žiak → To je zošit žiaka.
  • priatelia → To sú knihy priateľov.
  • môj priateľ → To je pes môjho priateľa.

Taip pat žiūrėkite: Asmeninių įvardžių linksniavimas

Naudininkas

Naudininkas yra trečias slovakų kalbos linksnis. Atsako į klausimus: komu? čomu?

Daj bratovi knihu.
= Duok broliui knygą.
Toto tričko sa mi páči.
= Šitie marškinėliai man patinka.
Páčia sa vám tieto nohavice?
= Ar jums patinka šitos kelnės?
Zuzke sa tieto nohavice nepáčia.
= Zuzkai šitos kelnės nepatinka.

Galininkas

Galininkas yra ketvirtas slovakų kalbos linksnis, vienas iš dažniausiai naudojamų. Jis žymi tiesioginį objektą (tai, į ką nukreiptas veiksmas). Galininką valdo, pavyzdžiui, veiksmažodžiai vidieť, robiť, mať...

  • Peter, čo vidíš na tejto fotografii?
  • Je tam môj otec, moja mama a naše auto. (N)
  • Vidím môjho otca, moju mamu a naše auto. (A)
  • Sú tam jeho študenti, jej deti a ich knihy. (N)
  • Vidím jeho študentov, jej deti a ich knihy. (A)
  • Kde je moja kniha? (N)
  • Ja mám tvoju knihu. (A)
  • Čo robíš? Robím domácu úlohu. (A)

Vietininkas

Vietininkas yra šeštas slovakų kalbos linksnis. Jis atsako į klausimus: o kom? o čom?

Vietininkas VISADA naudojamas su prielinksniu. Tai prielinksninis linksnis.

  • Rozprávame sa o prázdninách.
  • Kde je Zuzka? Zuzka je v škole.
  • Na námestí sa koná koncert.
  • Kde bývaš? Bývam v Bratislave.

Naudojamas ir nurodyti laiką:

  • Ráno vstávam o siedmej.
  • O dvanástej obedujeme.
  • Prídem po piatej hodine.

Įnagininkas

Įnagininkas yra septintas slovakų kalbos linksnis. Šis linksnis išreiškia aplinkybę (vietos, laiko, būdo ar priežasties). Jis atsako į klausimus: s kým? s čím?

Įnagininkas be prielinksnio (kým? čím?) išreiškia būdą, pvz. keliavimo, apmokėjimo ir pan.

  • byť niečím/niekým
  • stať sa niečím/niekým
  • zaoberať sa niečím/niekým
  • živiť sa niečím
  • inšpirovať sa niečím/niekým
  • cestovať niečím
  • platiť niečím
  • prekvapiť niečím
  • zásobovať niečím
  • pokrývať niečím
  • dláždiť niečím
  • zabávať niečím
  • Čím cestuješ do školy?
  • Cestujem autobusom/vlakom/električkou.
  • Môžem platiť kreditnou kartou?
  • Po meste turisti cestujú taxíkmi.
  • Píšeme farebnými ceruzkami.
  • Nejedz rukami.
  • Deti sa utierajú uterákmi.
  • Nezaoberáme sa parciálnymi problémami.
  • Študenti prekvapili originálnymi nápadmi.
  • Inšpiruje sa bojovými umeniami.
  • Bufet zásobujeme minerálkami.

Įnagininkas gali būti vartojamas, pavyzdžiui, su prielinksniu s (so): s (so), pod, nad, pred, za, medzi

  • S kým ideš do mesta?
  • Idem s bratom.
  • Karol sa stretol s priateľmi.
  • Rozprávam sa so spolužiakmi.
  • Dieťa sa hrá s hračkami.
  • Rozprávame sa s priateľmi a kamarátmi pri káve.
  • Parkujeme pred vašimi oknami.
  • Nové obchodné centrum stavajú za záhradami.
  • Pod nohami máme pevnú zem.
  • Vietor zúril nad lesmi a horami.
  • Medzi domami je krásny park.

Reikia skirti:

  • S kým ideš do školy? S priateľmi. = Ja a priatelia ideme do školy.
  • Čím/ako ideš do školy? Autobusom. = Ja idem do školy autobusom. = autobusu

Prielinksnis s turi vokalizuotą formą, kuri eina prieš žodžius, prasidedančius s, š, z, ž (kad būtų lengvesnis tarimas). Vokalizuotą prielinksnį tariame kaip [zo], pvz.:

  • so svetrom [zo svetrom]
  • so školou [zo školou]
  • so záhradou [zo záhradou]
  • so žiakmi [zo žiakmi]

Prielinksniai pod, nad, dviem, za, medzi turi erdvės reikšmę. Jie vartojami įnagininko linksniu, kai yra vietos reikšmė (kur?). Prielinksniai pred ir medzi taip pat turi laiko reikšmę.

  • Prišla som skoro, ešte pred študentkami.
  • Medzi štvrtou a šiestou (hodinou) sme boli na večeri.
Atgal į pradžią