Kalbos dalys ir žodžių kaitymas / Gramatika

Veiksmažodžiai reiškia asmenų, gyvūnų ar daiktų veiksmą arba būseną.

Skirstome juos į:

Pagal reikšmę:

savarankiški
- aktyvaus veiksmo (reiškia veiksmą)
  - sangrąžiniai
    česať sa, umyť sa, učiť sa
  - nesangrąžiniai
    čítať, písať, hovoriť, cestovať
- būsenos (reiškia būseną)
  - sangrąžiniai
    tešiť sa, báť sa, cítiť sa
  - nesangrąžiniai
    rásť, ochorieť, kvitnúť
pagalbiniai
chcieť, smieť, môcť, vedieť, mať (= mať povinnosť), byť (= existovať), začať, prestať, stať sa…

Aktyvaus veiksmo veiksmažodžius toliau skirstome:

turintys objektą
- tranzityviniai (galininkiniai):
  čítať (knihu), variť (polievku), kúpiť (dom)
- intranzityviniai:
  rozprávať sa (s bratom), pripravovať sa (na vyučovanie)
neturintys objekto
plakať, sedieť, cestovať

Pagal veikslą:

įvykio veikslo
napísať, prečítať, dojesť, dopiť
eigos veikslo
písať, čítať, jesť, piť

Pagal sangrąžiškumą:

sangrąžiniai
tešiť sa, báť sa, usmievať sa, ponáhľať sa
nesangrąžiniai
kresliť, rásť, myslieť, chodiť

Veiksmažodžių asmenavimas

Veiksmažodžiai kiekviename asmenyje vienaskaitoje ir daugiskaitoje turi kitokią galūnę. Vienodas galūnes turintys veiksmažodžiai turi vieną pavyzdinį veiksmažodį, pagal kurį asmenuojame likusius grupės veiksmažodžius. Šį pavyzdinį veiksmažodį vadiname asmenavimo tipu. Asmenavimo tipų yra keliolika.

Slovakų kalboje yra trys laikai: esamasis (píše), būtasis (písal) ir būsimasis (bude písať).

Esamasis laikas

Vienaskaita

Bendratis	1. asmuo	2. asmuo	3. asmuo
`brať`	`beriem`	`berieš`	`berie`
`chudnúť`	`chudnem`	`chudneš`	`chudne`
`chytať`	`chytám`	`chytáš`	`chytá`
`česať`	`česem`	`česeš`	`čese`
`hynúť`	`hyniem`	`hynieš`	`hynie`
`kričať`	`kričím`	`kričíš`	`kričí`
`niesť`	`niesiem`	`niesieš`	`niesie`
`pracovať`	`pracujem`	`pracuješ`	`pracuje`
`robiť`	`robím`	`robíš`	`robí`
`rozumieť`	`rozumiem`	`rozumieš`	`rozumie`
`trieť`	`triem`	`trieš`	`trie`
`vidieť`	`vidím`	`vidíš`	`vidí`
`žať`	`žnem`	`žneš`	`žne`
`žuť`	`žujem`	`žuješ`	`žuje`

Daugiskaita

Bendratis	1. asmuo	2. asmuo	3. asmuo
`brať`	`berieme`	`beriete`	`berú`
`chudnúť`	`chudneme`	`chudnete`	`chudnú`
`chytať`	`chytáme`	`chytáte`	`chytajú`
`česať`	`česeme`	`česete`	`česú`
`hynúť`	`hynieme`	`hyniete`	`hynú`
`kričať`	`kričíme`	`kričíte`	`kričia`
`niesť`	`niesieme`	`niesiete`	`niesú`
`pracovať`	`pracujeme`	`pracujete`	`pracujú`
`robiť`	`robíme`	`robíte`	`robia`
`rozumieť`	`rozumieme`	`rozumiete`	`rozumejú`
`trieť`	`trieme`	`triete`	`trú`
`vidieť`	`vidíme`	`vidíte`	`vidia`
`žať`	`žneme`	`žnete`	`žnú`
`žuť`	`žueme`	`žuete`	`žuú`

Naudingi veiksmažodžiai:

`byť`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `som`	`my` `sme`
`ty` `si`	`vy` `ste`
`on`/`ona`/`ono` `je`	`oni`/`ony` `sú`

`bývať`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `bývam`	`my` `bývame`
`ty` `bývaš`	`vy` `bývate`
`on`/`ona`/`ono` `býva`	`oni`/`ony` `bývajú`

`volať` `sa`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `sa` `volám`	`my` `sa` `voláme`
`ty` `sa` `voláš`	`vy` `sa` `voláte`
`on`/`ona`/`ono` `sa` `volá`	`oni`/`ony` `sa` `volajú`

`mať`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `mám`	`my` `máme`
`ty` `máš`	`vy` `máte`
`on`/`ona`/`ono` `má`	`oni`/`ony` `majú`

`hovoriť`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `hovorím`	`my` `hovoríme`
`ty` `hovoríš`	`vy` `hovoríte`
`on`/`ona`/`ono` `hovorí`	`oni`/`ony` `hovoria`

`mať` `sa`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `sa` `mám`	`my` `sa` `máme`
`ty` `sa` `máš`	`vy` `sa` `máte`
`on`/`ona`/`ono` `sa` `má`	`oni`/`ony` `sa` `majú`

Kreipimasis „tu“ ir „jūs“

Slovakų kalboje skiriami du kreipimosi būdai:

tykanie – kreipimasis „tu“, vartojamas kalbant su draugais, pažįstamais, vaikais, šeimoje, jį vartoja studentai mokykloje ir t.t. (neformali komunikacija)
vykanie – kreipimasis „jūs“, mandagi forma vartojama bendraujant su nepažįstamais žmonėmis, suaugusiaisiais, moksleiviai ja kreipiasi į mokytojus, įstaigose, parduotuvėse ir t.t. (formali komunikacija).

Kreipimasis „tu“ - „`ty`“

Rozumieš/hovoríš po slovensky? (ty)
Áno, rozumiem/hovorím po slovensky, ale ešte nie veľmi dobre. (ja)

Kreipimasis „jūs“ - „`vy`“

Rozumiete/hovoríte po slovensky? (vy)
Áno, rozumiem/hovorím po slovensky, ale veľmi málo. (ja)
Prajete si ešte niečo? (vy)
Nie, ďakujem. (ja)

Modaliniai veiksmažodžiai

Modaliniai veiksmažodžiai išreiškia valią, būtinybę arba galimybę atlikti (daryti) kokį nors veiksmą. Tai vieni dažniausiai vartojamų veiksmažodžių.

`chcieť`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `chcem`	`my` `chceme`
`ty` `chceš`	`vy` `chcete`
`on` / `ona` / `ono` `chce`	`oni` / `ony` `chcú`

`smieť`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `smiem`	`my` `smieme`
`ty` `smieš`	`vy` `smiete`
`on` / `ona` / `ono` `smie`	`oni` / `ony` `smú`

`môcť`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `môžem`	`my` `môžeme`
`ty` `môžeš`	`vy` `môžete`
`on` / `ona` / `ono` `môže`	`oni` / `ony` `môžu`

`musieť`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `musím`	`my` `musíme`
`ty` `musíš`	`vy` `musíte`
`on` / `ona` / `ono` `musí`	`oni` / `ony` `musia`

`mať`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `mám`	`my` `máme`
`ty` `máš`	`vy` `máte`
`on` / `ona` / `ono` `má`	`oni` / `ony` `majú`

`vedieť`

Vienaskaita	Daugiskaita
`ja` `viem`	`my` `vieme`
`ty` `vieš`	`vy` `viete`
`on` / `ona` / `ono` `vie`	`oni` / `ony` `vedia`

Modalinis veiksmažodis `smieť`

Smieme ísť von?

= Ar man galima eiti į lauką?

Smiem vám ponúknuť kávu?

= Ar galiu jums pasiūlyti kavos?

Smiem sa hrať s ostatnými?

= Ar man galima žaisti su kitais?

Veiksmažodis smieť dažnai vartojamas vietoje liepiamosios nuosakos ((ne)smieť + savarankiško veiksmažodžio bendratis):

Nechoď tak ďaleko! Nesmieš chodiť tak ďaleko!

= Neik taip toli! - Tau negalima eiti taip toli!

Nerob neporiadok! Nesmieš robiť neporiadok!

= Nedaryk betvarkės! - Tau negalima daryti betvarkės!

Nenič hračky! Nesmieš ničiť hračky!

= Nelaužyk žaislų! - Tau negalima laužyti žaislų!

Modalinis veiksmažodis `mať` (reikšme „privalėti“)

Modalinis veiksmažodis mať (=privalėti) asmenuojamas taip pat kaip savarankiškas veiksmažodis mať.

Čo mám robiť?

= Ką turiu daryti?

Dnes máš upratovať ty.

= Šiandien tvarkytis turi tu.

Dažnai vartojama jo tariamoji nuosaka:

Mal by si jesť veľa ovocia a zeleniny.

= Turėtum valgyti daug vaisių ir daržovių.

Mali by sme už ísť.

= Jau turėtume eiti.

Čo by som mal urobiť?

= Ką turėčiau daryti?

Mal by si dlhšie spať.

= Turėtum ilgiau miegoti.

Mali by ste sa učiť.

= Turėtumėte mokytis.

Mal by si sa sústrediť.

= Turėtum susikaupti.

Modalinis veiksmažodis `mať` (reikšme „privalėti“)

Modalinis veiksmažodis mať (=privalėti) asmenuojamas taip pat kaip savarankiškas veiksmažodis mať.

Čo mám robiť?

= Ką turiu daryti?

Dnes máš upratovať ty.

= Šiandien tvarkytis turi tu.

Dažnai vartojama jo tariamoji nuosaka:

Mal by si jesť veľa ovocia a zeleniny.

= Turėtum valgyti daug vaisių ir daržovių.

Mali by sme už ísť.

= Jau turėtume eiti.

Čo by som mal urobiť?

= Ką turėčiau daryti?

Mal by si dlhšie spať.

= Turėtum ilgiau miegoti.

Mali by ste sa učiť.

= Turėtumėte mokytis.

Mal by si sa sústrediť.

= Turėtum susikaupti.

Būtasis laikas

Veiksmažodžių būtąjį laiką sudarome iš bendraties. Atimame galūnę -ť ir pridedame -l.

`písať`	→ `on` `písal`
`čítať`	→ `on` `čítal`
`brať`	→ `on` `bral`
`robiť`	→ `on` `robil`
`vidieť`	→ `on` `videl` ^?
`rozumieť`	→ `on` `rozumel` ^?
`niesť`	→ `on` `niesol` ^?

Vienaskaita		Daugiskaita
`ON`	`muž` `písal`	`ONI`	`muži` `písali`
`ONA`	`žena` `písala`	`ONY`	`ženy` `písali`, `deti` `písali`
`ONO`	`dieťa` `písalo`

Pirmajame ir antrajame asmenyje prie šios formos pridedame dar ir atitinkamą veiksmažodžio byť formą:

Vienaskaita		Daugiskaita
`JA`	(`ja`) `som` `písal`/`písala`	`MY`	(`my`) `sme` `písali`
`TY`	(`ty`) `si` `písal`/`písala`	`VY`	(`vy`) `ste` `písali`
`ON`	(`muž`) `písal`	`ONI`	(`muži`) `písali`
`ONA`	(`žena`) `písala`	`ONY`	(`ženy`) `písali`, (`deti`) `písali`
`ONO`	(`dieťa`) `písalo`

Veiksmažodžio byť būtasis laikas:

Vienaskaita		Daugiskaita
`JA`	(`ja`) `som` `bol`/`bola`	`MY`	(`my`) `sme` `boli`
`TY`	(`ty`) `si` `bol`/`bola`	`VY`	(`vy`) `ste` `boli`
`ON`	(`muž`) `bol`	`ONI`	(`muži`) `boli`
`ONA`	(`žena`) `bola`	`ONY`	(`ženy`) `boli`, (`deti`) `boli`
`ONO`	(`dieťa`) `bolo`

Neigimas:

Vienaskaita		Daugiskaita
`JA`	(`ja`) `som` `nebol`/`nebola`	`MY`	(`my`) `sme` `neboli`
`TY`	(`ty`) `si` `nebol`/`nebola`	`VY`	(`vy`) `ste` `neboli`
`ON`	(`muž`) `nebol`	`ONI`	(`muži`) `neboli`
`ONA`	(`žena`) `nebola`	`ONY`	(`ženy`) `neboli`, (`deti`) `neboli`
`ONO`	(`dieťa`) `nebolo`

Būsimasis laikas

Veiksmažodžio byť būtasis laikas:

`ja` `budem`	`my` `budeme`
`ty` `budeš`	`vy` `budete`
`on`/`ona`/`ono` `bude`	`oni`/`ony` `budú`

Neigimas: (nebyť)

`ja` `nebudem`	`my` `nebudeme`
`ty` `nebudeš`	`vy` `nebudete`
`on`/`ona`/`ono` `nebude`	`oni`/`ony` `nebudú`

Eigos veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas

Šių veiksmažodžių būsimasis laikas sudaromas labai paprastai:

būsimasis veiksmažodžio `byť` laikas + bendratis	`nebyť` + bendratis
`budem` `písať`	`nebudem` `písať`
`budem` `robiť`	`nebudem` `robiť`
`budem` `sa` `kúpať`	`nebudem` `sa` `kúpať`
`budem` `jesť`	`nebudem` `jesť`

DĖMESIO! Veiksmažodis ísť (ja idem, ty ideš...) yra eigos veikslo. Tačiau veiksmažodžio ísť būsimasis laikas yra ja pôjdem, ty pôjdeš, my pôjdeme ir t.t.; jo neiginys nejsť (ja nejdem, ty nejdeš...) – busimajame laike: ja nepôjdem, ty nepôjdeš ir t.t.

Įvykio veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas

Įvykio veikslo veiksmažodžiai savaime reiškia būsimąjį laiką. Todėl jie neturi esamojo laiko formos.

ja robím (eigos veikslas)
ja urobím (įvykio veikslas) – būsimasis laikas (nors nevartojame budem, budeš...)

Eigos veikslo veiksmažodis (bendratis)	Esamasis laikas	Būsimasis laikas
`jesť`	`ja` `jem`	`ja` `budem` `jesť`
`piť`	`ja` `pijem`	`ja` `budem` `piť`
`čítať`	`ja` `čítam`	`ja` `budem` `čítať`
`platiť`	`ja` `platím`	`ja` `budem` `platiť`

Įvykio veikslo veiksmažodis (bendratis)	Esamasis laikas	Būsimasis laikas
`dojesť`	-	`ja` `dojem`
`dopiť`	-	`ja` `dopijem`
`prečítať`	-	`ja` `prečítam`
`zaplatiť`	-	`ja` `zaplatím`

Liepiamoji nuosaka

Liepiamoji nuosaka sudaroma iš daugiskaitos trečiojo asmens.

Bendratis	Esamasis laikas	Kreipimasis „tu“ (`ty`)	Kreipimasis „jūs“ (`vy`)	1. 1-asis daugiskaitos asmuo (`my`)
`čítať`	`oni`/`ony` `čítajú`	(`ty`) `čítaj`!	(`vy`) `čítajte`!	(`my`) `čítajme`!
`hovoriť`	`oni`/`ony` `hovoria`	(`ty`) `hovor`!	(`vy`) `hovorte`!	(`my`) `hovorme`!
`hrať`	`oni` `hrajú`	(`ty`) `hraj`!	(`vy`) `hrajte`!	(`my`) `hrajme`!
`uspávať`	`oni` `uspávajú`	`uspávaj`!	`uspávajte`!	`uspávajme`!
`stavať`	`oni` `stavajú`	`stavaj`!	`stavajte`!	`stavajme`!
`skákať`	`oni` `skáču`	`skáč`!	`skáčte`!	`skáčme`!
`skladať`	`oni` `skladajú`	`skladaj`!	`skladajte`!	`skladajme`!

Veiksmažodžio byť liepiamoji nuosaka:

ty buď!

= tu būk

my buďme!

= mes būkime

vy buďte!

= jūs būkite

Pvz.:

Bendratis	Kreipimasis „tu“ (`ty`)	Kreipimasis „jūs“ (`vy`)	1. 1-asis daugiskaitos asmuo (`my`)
`otvoriť` `ústa`	`otvor` `ústa`!	`otvorte` `ústa`!	`otvorme` `ústa`!
`zhlboka` `dýchať`	`zhlboka` `dýchaj`!	`zhlboka` `dýchajte`!	`zhlboka` `dýchajme`!
`piť` `čaj`	`pi` `čaj`!	`pite` `čaj`!	`pime` `čaj`!
`jesť` `vitamíny`	`jedz` `vitamíny`!	`jedzte` `vitamíny`!	`jedzme` `vitamíny`!
`užívať` `lieky`	`užívaj` `lieky`!	`užívajte` `lieky`!	`užívajme` `lieky`!
`prísť` `na` `kontrolu`	`príď` `na` `kontrolu`!	`príďte` `na` `kontrolu`!	`príďme` `na` `kontrolu`!

Tariamoji nuosaka

Tariamąja nuosaka išreiškiame sąlygą, kuriai esant veiksmas vyksta arba galėtų vykti. Sudarome ją labai paprastai – prie veiksmažodžio būtojo laiko formos pridedame dalelytę by:

Esamasis laikas	Būtasis laikas	Tariamoji nuosaka
`Píšem` `list`. (Rašau laišką.)	`Písal` `som` `list`. (Rašiau laišką.)	`Písal` `by` `som` `list`. (Rašyčiau laišką.)
`Mám` `čas`. (Turiu laiko.)	`Mal` `som` `čas`. (Turėjau laiko.)	`Mal` `by` `som` `čas`. (Turėčiau laiko.)

Dažniausiai vartojama sudėtiniame sakinyje su prijungiamuoju jungtuku keby:

Písal by som list, keby som mal čas.

= Rašyčiau laišką, jeigu turėčiau laiko.

Keby som chcel, išiel by som do kina.

= Jeigu norėčiau, eičiau į kiną.

Dėmesio:

Písal by som list, keby ~~by~~ som mal čas.
Keby ~~by~~ som chcel, išiel by som do kina.

Su jungtuku keby vartojama tiesiog būtojo laiko forma.

Veikiamasios rūšies dalyvis

Chlapec píše vetu.
(práve teraz) píšuci chlapec
(būtent dabar) rašantis berniukas

Veikiamosios rūšies dalyvis sudaromas iš 3-ojo daugiskaitos asmens - oni/ony píšu - pridedant priesagą -ci/ca/ce - píšuci. Linksniuojamas kaip būdvardis pagal tipą cudzí.

Bendratis	Esamasis laikas	Veikiamasios rūšies dalyvis
`čítať`	`oni` `čítajú`	`čítajúci` `žiak` → `žiak`, `ktorý` `práve` `číta` skaitantis mokinys
`tancovať`	`oni` `tancujú`	`tancujúce` `deti` → `deti`, `ktoré` `práve` `tancujú` šokantys vaikai
`robiť`	`oni` `robia`	`robiaci` `muž` → `muž`, `ktorý` `práve` `robí` dirbantis vyras
`nevidieť`	`oni` `nevidia`	`nevidiaci` `človek` → `človek`, `ktorý` `nevidí`, `je` `slepý` nematantis žmogus

Vienaskaita		Daugiskaita
`ON`	`ten` `spievajúci` `muž`	`ONI`	`tí` `spievajúci` `muži`
`ONA`	`tá` `spievajúca` `žena`	`ONY`	`tie` `spievajúce` `ženy`, `tie` `spievajúce` `deti`
`ONO`	`to` `spievajúce` `dieťa`

Neveikiamosios rūšies dalyvis

Chlapec píše vetu.
(práve teraz) písaná veta
(būtent dabar) rašomas sakinys

Neveikiamosios rūšies dalyvį sudarome tokiu būdu: iš bendraties písať atimame galūnę -ť ir pridedame -ný (kai kuriems veiksmažodžiams -ený, -tý) - písaný.

`písať` → `písaný`	`písaná` `veta`
`čítať` → `čítaný`	`čítaná` `kniha`
`volať` → `volaný`	`volané` `číslo`
`robiť` → `robený`	`robená` `práca`
`kúpiť` → `kúpený`	`kúpené` `mlieko`
`kresliť` → `kreslený`	`kreslený` `obrázok`
`ukryť` → `ukrytý`	`ukryté` `deti`
`umyť` → `umytý`	`umyté` `jablko`
`zaľúbiť` `sa` → `zaľúbený`	`zaľúbený` `Tomáš`

Visi neveikiamosios rūšies dalyviai linksniuojami kaip būdvardžiai pagal linksniavimo tipą pekný.

Vienaskaita		Daugiskaita
`ON`	`ten` `zaľúbený` `muž`	`ONI`	`tí` `zaľúbení` `muži`
`ONA`	`tá` `čítaná` `kniha`	`ONY`	`tie` `čítané` `knihy`, `tie` `volané` `čísla`
`ONO`	`to` `volané` `číslo`

Tranzityviniai ir intranzityviniai veiksmažodžiai

Aktyvų veiksmą reiškiančius ir objektą turinčius veiksmažodžius skirstome į:

tranzityvinius – tai veiksmažodžiai, kurie turi tiesioginį papildinį (galininku be prielinksnio reiškiamą papildinį).
- Žiak píše úlohu.
- Eva číta knihu.
- Nemám čas.
- Vidím moju sestru.
- Poznáš ju?
intranzityvinius – tai veiksmažodžiai, kurie neturi tiesioginio papildinio (galininku be prielinksnio reiškiamo papildinio), bet turi galininku su prielinksniu arba kitu linksniu reiškiamą papildinį.
- Rozprávame sa o prázdninách.
- Žiak sa pripravuje na vyučovanie.

Įvykio ir eigos veikslo veiksmažodžiai

Daugelis slovakų kalbos veiksmažodžių gali turėti dvi formas: įvykio (veiksmas užbaigtas) ir eigos veikslo (veiksmas dar vyksta, nėra užbaigtas). Pvz.:

`umyť` `sa` (įvykio veikslo veiksmažodžiai)	`umývať` `sa` (eigos veikslo veiksmažodžiai)
`učesať` `sa` (įvykio veikslo veiksmažodžiai)	`česať` `sa` (eigos veikslo veiksmažodžiai)
`obliecť` `sa` (įvykio veikslo veiksmažodžiai)	`obliekať` `sa` (eigos veikslo veiksmažodžiai)

Eigos veikslo veiksmažodžiai – nežinome, ar veiksmas, kurį jie išreiškia, jau baigėsi ar vis dar tęsiasi, arba kartojasi.

`Jano` `čítal` `knihu`.	nežinome, ar perskaitė jau visą knygą, ar dar ją skaitys.
`Jano` `jedol` `halušky`.	Nežinome, ar jau suvalgė, ar dar valgys.
`Jano` `písal` `list`.	Nežinome, ar laiškas jau pabaigtas, ar Jano dar rašys.

Įvykio veikslo veiksmažodžiai – veiksmas, kurį jie išreiškia, yra pabaigtas. Dažniausiai juos sudarome naudodami priešdėlius.

`Jano` `prečítal` `knihu`.	Perskaitė visą knygą, veiksmas jau užbaigtas.
`Jano` `dojedol` `halušky`.	Suvalgė – jau nevalgys, visi kukuliai suvalgyti.
`Jano` `napísal` `list`.	Parašė – jau nerašys, laiškas parašytas, pabaigtas.

čítať → dočítať
jesť → dojesť
písať → dopísať, napísať
…

Pavyzdžiai:

eigos veikslo veiksmažodžiai	įvykio veikslo veiksmažodžiai
`obliekať` `sa`	`obliecť` `sa`
`vyzliekať` `sa`	`vyzliecť` `sa`
`obúvať` `sa`	`obuť` `sa`
`vyzúvať` `sa`	`vyzuť` `sa`
`písať`	`napísať`
`pýtať` `sa`	`opýtať` `sa`
`jesť`	`dojesť`
`raňajkovať`	`doraňajkovať`
`učiť` `sa`	`naučiť` `sa`
`robiť`	`urobiť`
`hľadať`	`nájsť`
`brať`	`vziať`
`zarábať`	`zarobiť`
`platiť`	`zaplatiť`
`čítať`	`prečítať`
`kupovať`	`kúpiť`
`predávať`	`predať`
`dávať`	`dať`
`študovať`	`vyštudovať`
`klásť`	`položiť`
`vstávať`	`vstať`
`upratovať`	`upratať`
`uspávať`	`uspať`

Pastaba: nebūtina mokytis visų šių veiksmažodžių formų. Pasirinkite tas, kurios jums reikalingos ir su kuriomis dažniausiai susiduriate. Likusių veiksmažodžių įvykio ir eigos veikslo formas lengvai rasite žodyne.

Skirtumas tarp `ísť` ir `chodiť`

ísť - vieną kartą
chodiť - daug kartų, pakartotinai, reguliariai, dažnai

`Kde` `je` `Jano`? `Išiel` `do` `školy`.	dabar, vieną kartą
`Na` `akú` `školu` `chodí` `Jano`? `Chodí` `na` `strednú` `školu`.	kokią mokyklą lanko, kokioje mokykloje mokosi

Chodíte často na Slovensko? Nie, teraz ideme prvýkrát.
Ako často chodíš do zahraničia?
Chodíš stále na tú istú školu?
Kam ideš? Idem do kina. Chceš ísť so mnou?
Chodíte radi na koncerty?

Šių dviejų veiksmažodžių būsimąjį laiką sudarome skirtingai.

Ja idem zajtra do školy.

= Rytoj einu į mokyklą.

Ja pôjdem zajtra do školy.

= Rytoj eisiu į mokyklą.

Ja chodím na strednú školu.

= Vaikštau į vidurinę (lankau) mokyklą.

Ja budem chodiť na strednú školu.

= Vaikščiosiu į (lankysiu) vidurinę mokyklą.

Įdomu:

Chceš ísť so mnou?

= Nori eiti su manimi?

Chceš so mnou chodiť?

= Nori draugauti su manimi?

Būkite atidūs skirtumui tarp šių veiksmažodžių.

Kalbos dalys ir žodžių kaitymas

Pagal reikšmę:

Pagal veikslą:

Pagal sangrąžiškumą:

Veiksmažodžių asmenavimas

Esamasis laikas

Vienaskaita

Daugiskaita

Naudingi veiksmažodžiai:

byť

bývať

volať sa

mať

hovoriť

mať sa

Kreipimasis „tu“ ir „jūs“

Kreipimasis „tu“ - „ty“

Kreipimasis „jūs“ - „vy“

Modaliniai veiksmažodžiai

chcieť

smieť

môcť

musieť

mať

vedieť

Modalinis veiksmažodis smieť

Modalinis veiksmažodis mať (reikšme „privalėti“)

Modalinis veiksmažodis mať (reikšme „privalėti“)

Būtasis laikas

Būsimasis laikas

Eigos veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas

Įvykio veikslo veiksmažodžių būsimasis laikas

Liepiamoji nuosaka

Tariamoji nuosaka

Veikiamasios rūšies dalyvis

Neveikiamosios rūšies dalyvis

Tranzityviniai ir intranzityviniai veiksmažodžiai

Įvykio ir eigos veikslo veiksmažodžiai

Skirtumas tarp ísť ir chodiť

Įdomu:

`byť`

`bývať`

`volať` `sa`

`mať`

`hovoriť`

`mať` `sa`

Kreipimasis „tu“ - „`ty`“

Kreipimasis „jūs“ - „`vy`“

`chcieť`

`smieť`

`môcť`

`musieť`

`mať`

`vedieť`

Modalinis veiksmažodis `smieť`

Modalinis veiksmažodis `mať` (reikšme „privalėti“)

Modalinis veiksmažodis `mať` (reikšme „privalėti“)

Skirtumas tarp `ísť` ir `chodiť`