Į turinį

Vientisiniai ir sudėtinai sakiniai

Sudėtinis sakinys – tai du arba daugiau sakinių, sujungtų į vieną.

Kai sujungiami lygiaverčiai sakiniai, tokį sudėtinį sakinį vadiname sudėtiniu sujungiamuoju sakiniu. Pagrindinio ir šalutinio sakinio (taigi nelygiaverčių sakinių) junginį vadiname sudėtiniu prijungiamuoju sakiniu.

Sudėtinis sujungiamasis sakinys

Sudėtinis sujungiamasis sakinys – tai du arba daugiau lygiaverčių sakinių, sujungtų į vieną.

pagrindinis sakinys + pagrindinis sakinys (+ pagrindinis sakinys + pagrindinis sakinys...)

Skiriami keli jų tipai:

  • sudedamasis:
    Žiak sedí a píše úlohu.
  • skiriamasis:
    Buď sa hrajte s kočíkom, alebo kreslite obrázky.
  • priešinamasis:
    Chceli sme ísť na výlet, ale pršalo.
  • paremiamasis:
    Deti poslúchali, ba aj hračky si upratali.

Sudėtinis prijungiamasis sakinys

Sudėtinis prijungiamasis sakinys – tai du arba daugiau nelygiaverčių sakinių, sujungtų į vieną.

pagrindinis sakinys + vientisinis sakinys

Šalutinis sakinys visada papildo pagrindinį arba aukštesnio laipsnio šalutinį sakinį.

Slovensko je stredoeurópska krajina. / Slovensko je krajina v strednej Európe.

Tai vientisiniai sakiniai, ne sudėtiniai. Pabraukėme juose pažyminį (atsako į klausimą: aký?).

Slovensko je krajina, ktorá sa nachádza v strednej Európe.

Sudarėme sudėtinį prijungiamąjį sakinį. Ankstesnio sakinio pažyminį pakeitėme šalutiniu pažyminio sakiniu.

Pagrindiniu sakiniu užduodame klausimą, o šalutiniu atsakome.

Aká krajina je Slovensko? Taká, ktorá sa nachádza v strednej Európe.

Tokiu pat būdu galime papildinį pakeisti šalutiniu papildinio sakiniu, veiksnį – šalutiniu veiksnio sakiniu, priežasties aplinkybę – šalutiniu priežasties aplinkybės sakiniu ir t.t.

vientisinis sakinys sudėtinis prijungiamasis sakinys
Dievčatá sa rozprávali o prázdninách.
papildinys (o čom?) 		Dievčatá sa rozprávali o tom, čo robili cez prázdniny.
šalutinis papildinio sakinys (o čom?)
Neprišiel do školy pre chrípku.
priežasties aplinkybė (prečo?) 		Neprišiel do školy, lebo mal chrípku.
šalutinis priežasties aplinkybės sakinys (prečo?)

Šalutinis papildinio sakinys

  • Povedz, čo…
  • Myslím si, že…
  • Vieš, že…

Dabar išmoksime sudaryti sudėtinius prijungiamuosius sakinius su šalutiniais papildinio sakiniais. Jie atsako į klausimus: o čom?, čo? na čo? ir pan. Pvz.:

Povedz, čo robíš dnes večer. Čo povedz?
Čo robíš dnes večer.
= Sakyk, ką darai šiandien vakare. Ką sakyk?
Ką darai šiandien vakare.
Myslím si, že Jano nepríde. Čo si myslím?
Že Jano nepríde.
= Manau, kad Jano neateis. Ką manau?
Kad Jano neateis.
Vieš, že Bratislava je hlavné mesto Slovenska? Čo vieš?
Že Bratislava je hlavné mesto Slovenska.
= Ar žinai, kad Bratislava yra Slovakijos sostinė? Ką žinai?
Kad Bratislava yra Slovakijos sostinė.
Teším sa, že sa zasa uvidíme. Na čo sa teším?
Že sa zasa uvidíme.
= Džiaugiuosi, kad vėl pasimatysime. Kuo džiaugiuosi?
Kad vėl pasimatysime.

Tokiame sakinyje dažniausiai vartojame jungtuką že.

  • Teším sa, že prídeš.
  • Povedal, že chodí na strednú školu.
  • Viem, že nič neviem.
  • Viete, že Peter teraz pracuje v Bratislave?

Žodžių tvarka

Žodžių tvarka paprastai nesikeičia (bet, pavyzdžiui, sangrąžinių dalelyčių sa, si vieta sakinyje gali pakisti).

  • Jano nie je doma.
  • Povedal, že Jano nie je doma.
  • Zuzka bola cez prázdniny na esperantskom kongrese.
  • Vieš, že Zuzka bola cez prázdniny na esperantskom kongrese?
  • Stretneme sa zajtra.
  • Dohodli sme sa, že sa stretneme zajtra.

Šalutinis priežasties aplinkybės sakinys

Prečo nemôže ísť Miško von?
= Kodėl Miško negali eiti į lauką?
Lebo je chorý.
= Todėl, kad serga.
Miško nemôže ísť von, lebo je chorý.
= Miško negali eiti į lauką todėl, kad serga.

Sudarėme sudėtinį sakinį su šalutiniu priežasties aplinkybės sakiniu. Tokiame sakinyje dažniausiai vartojame jungtuką lebo.

Musíš ísť domov, lebo je veľa hodín.
= Turi eiti namo, nes jau vėlu.
Prečo musíš ísť domov? Lebo je veľa hodín.
= Kodėl turi eiti namo? Todėl, kad jau vėlu.
Prečo je Miško chorý? Lebo nebol teplo oblečený.
Miško je chorý, lebo nebol teplo oblečený.
= Kodėl Miško serga? Todėl, kad nebuvo šiltai apsirengęs
Miško serga todėl, kad nebuvo šiltai apsirengęs.
Prečo teraz leží v posteli? Lebo má horúčku.
Teraz leží v posteli, lebo má horúčku.
= Kodėl dabar guli lovoje? Todėl, kad karščiuoja.
Dabar guli lovoje todėl, kad karščiuoja.
Prečo má horúčku? Lebo prechladol.
Má horúčku, lebo prechladol.
= Kodėl karščiuoja? Todėl, kad peršalo.
Karščiuoja todėl, kad peršalo.
Ja som neprechladla. Teplo som sa obliekla.
Ja som neprechladla, lebo som sa teplo obliekla.
= Aš neperšalau. Šiltai apsirengiau.
Aš neperšalau todėl, kad šiltai apsirengiau.
Tom nemôže pracovať. Bolí ho chrbát.
Tom nemôže pracovať, lebo ho bolí chrbát.
= Tomas negali dirbti. Jam skauda nugarą.
Tomas negali dirbti todėl, kad jam skauda nugarą.

Žodžių tvarka

Žodžių tvarka paprastai nesikeičia (bet, pavyzdžiui, sangrąžinių dalelyčių sa, si vieta sakinyje gali pakisti).

  • Musím ísť domov. Je neskoro.
  • Musím ísť domov, lebo je neskoro.
  • Dnes nejdem do školy. Som chorý.
  • Dnes nejdem do školy, lebo som chorý.
  • Nejdem von. Učím sa.
  • Nejdem von, lebo sa učím.

Šalutinis laiko aplinkybės sakinys

Keď bolo teplo, išli sme sa kúpať.
Kedy sme sa išli kúpať? Keď bolo teplo.
= Kai buvo šilta, ėjome maudytis.
Kada ėjome maudytis? Kai buvo šilta.
Keď napadol sneh, deti sa išli sánkovať.
Kedy sa deti išli sánkovať? Keď napadol sneh.
= Kai prisnigo, vaikai ėjo važinėtis rogutėmis.
Kada vaikai ėjo važinėtis rogutėmis? Kai prisnigo.
Keď som mal desať rokov, otec mi kúpil nový bicykel.
Kedy mi otec kúpil nový bicykel? Keď som mal desať rokov.
= Kai man buvo dešimt metų, tėvas nupirko man naują dviratį.
Kada tėvas nupirko man naują dviratį? Kai man buvo dešimt metų.

Sudarėme sudėtinį sakinį su šalutiniu laiko aplinkybės sakiniu. Jis atsako į klausimus: kedy? ako často? ako dlho? Tokiame sakinyje dažniausiai vartojame jungtuką keď.

Žodžių tvarka

Įprastinė žodžių tvarka:

Keď mal Jano čas, často sa lyžoval.
jungtukas keď + tarinys + veiksnys + antrininkės sakinio dalys

Savaime suprantama, sudėtinio sakinio dėmenis galime sukeisti vietomis:

Otec mi kúpil nový bicykel, keď som mal desať rokov.

Šalutinis pažyminio sakinys

Dabar išmoksime sudaryti sudėtinius sakinius su šalutiniais pažyminio sakiniais. Jie atsako į klausimą: aký? ktorý? Tokiuose sudėtiniuose sakiniuose dažniausiai sakinius jungiame naudodami santykinį įvardį ktorý, ktorá, v ktorom...

vientisinis sakinys sudėtinis prijungiamasis sakinys
Slovensko je krásna krajina. Slovensko je krajina, ktorá je krásna.
Aká krajina? Krajina, ktorá je krásna.
Vybral som si lacnejšie tričko. Vybral som si tričko, ktoré je lacnejšie.
Aké tričko? Tričko, ktoré je lacnejšie.
Čítam veľmi zaujímavý článok. Čítam článok, ktorý je veľmi zaujímavý.
Aký článok? Článok, ktorý je veľmi zaujímavý.

Tokius sakinius labai dažnai vartojame aiškindami, įvairiuose apibrėžimuose, aprašymuose ir pan. Pvz.:

  • Slovensko je krajina, ktorá sa nachádza v strednej Európe.
  • Aká krajina? Krajina, ktorá sa nachádza v strednej Európe.
  • Redaktor je človek, ktorý píše články na Wikipédii.
  • Aký človek? Človek, ktorý píše články na Wikipédii.

Žodžių tvarka

Žodžių tvarka paprastai nesikeičia (bet, pavyzdžiui, sangrąžinių dalelyčių sa, si vieta sakinyje gali pakisti).

  • Wikipédia je encyklopédia. Je zadarmo.
    Wikipédia je encyklopédia, ktorá je zadarmo.
  • To je program. Slúži na písanie textu.
    To je program, ktorý slúži na písanie textu.
  • Slovensko je štát. Nachádza sa v Európe.
    Slovensko je štát, ktorý sa nachádza v Európe.
Atgal į pradžią