Į turinį

Apie kalbą

Šiuo metu užsienyje gyvena beveik 2,8 mln. slovakų. 2005 m. buvo priimtas įstatymas dėl užsienyje gyvenančių slovakų. Jis reglamentuoja užsienyje gyvenančių slovakų statusą, jų teises ir pareigas Slovakijos Respublikoje bei užsienio slovakų statuso pripažinimo tvarką ir vykdomosios valdžios įstaigų veiksmų sferą užsienio slovakų atžvilgiu. Užsienio slovakas yra asmuo, neturintis SR pilietybės, bet turintis slovakų tautybę arba kilmę, slovakišką kultūrinę ir kalbinę savimonę. Kultūrinė ir kalbinė savimonė yra suprantama kaip bent šioks toks slovakų kalbos mokėjimas kartu su bendru slovakų kultūros bruožų išmanymu arba aktyviu dalyvavimu tautinėse bendrijose ir asociacijose. Kiekvienoje šalyje yra duomenys apie slovakų skaičių, bet jie dažniausiai labai skirtingi.

Įstatymuose įtvirtintą tautinių mažumų statusą turi tik slovakai, gyvenantys vidurio ir pietryčių Europoje. Dažniausiai tai mažumos su giliomis kultūrinėmis tradicijomis, nuosava tautine savimone ir išvystyta bei išsišakojusia visuomeninio gyvenimo sistema. Slovakai, gyvenantys vakarų Europoje ir JAV, pagal šių valstybių įstatymus, tokio juridinio mažumos statuso neturi.

Užsienyje gyvenančių slovakų grupes galima padalinti į du pogrupius:

  • slovakai atsidūrę užsienyje dėl politinių pasikeitimų, ypač Vengrijos imperijos žlugimo 1918 m. ir Užkarpatės Ukrainos 1945 m. įvykių, bei jų palikuoniai. Tuo metu didelis skaičius slovakų (vietinių gyventojų arba atvykėlių po Osmanų imperijos karų) liko šiuolaikinės Vengrijos, Serbijos, Kroatijos, Rumunijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijoje. Ypač stipriai buvo asimiliuojami slovakai Vengrijoje: skaičiai rodo, kad po Pirmojo pasaulinio karo ten atsidūrė keli šimtai tūkstančių gyventojų, o pagal Vengrijos statistinius duomenis (1990 m.) dabar jų yra tik 10 450, nors numanoma, kad jų yra apie 110 000.
  • slovakai, emigravę į užsienį XIX a. antroje pusėje iš Vengrijos, po Pirmojo pasaulinio karo iš Čekoslovakijos ir po Antrojo pasaulinio karo (ypač po 1948 m.) bei emigruojantys iki šių dienų.

Daugiausia slovakų yra JAV – 1 200 000 (1990 m. statistikos duomenimis 1 882 915). Kanadoje 100 000 (1991 m. statistikos duomenimis 29 350; skirtumas yra susijęs su skirtinga gyventojų surašymo metodika JAV ir Kanadoje). Išvykusių į Pietų Ameriką yra 50 000, daugiausia slovakų gyvena Argentinoje, Brazilijoje, Urugvajuje ir Venesueloje. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje gyvena 12 000 slovakų, Vokietijoje – 25 000, Austrijoje – 25 000, Prancūzijoje – 13 000, Didžiojoje Britanijoje – apie 90 000. Kitose šalyse dažniausiai gyvena maždaug po kelis šimtus.

Daugelyje užsienio šalių slovakų kalbą moka tik pirma atvykėlių karta (Argentinoje ir kitose Pietų Amerikos šalyse, Australijoje, Šveicarijoje), o jų palikuonys jau kalba tos užsienio šalies kalba. JAV slovakiškai kalba ir vėlesnės emigrantų palikuonių kartos, tačiau dažniausiai vartojamos slovakų kalbos tarmės. Daug lemia mažumų švietimas.

Pavyzdžiui, Rumunijoje (skirtingai nuo Vengrijos, Lenkijos ir kitų šalių) veikia atnaujintos slovakų mokyklos. Svarbų vaidmenį slovakų kalbos išsaugojime taip pat atlieka emigrantų palikuonių apsilankymas Slovakų kalbos ir kultūros vasaros mokykloje Bratislavoje. Kursus išeiviams jau 40 metų organizuoja Studia Academica Slovaca - Slovakų kaip užsienio kalbos centras.

Čekijos Respublikoje pastebimas slovakų vaikų skaičiaus sumažėjimas, kurį lemia tai, kad iš 52 000 Čekijoje gyvenančių mišrių šeimų net 95,5% turi Čekijos pilietybę, o Slovakijos - tik 4,2%.

Užsienyje gyvenančių slovakų bendruomenių internetinės svetainės

Atgal į pradžią