Apie kalbą
Slovakų nacionalinė kalba nagrinėjama daugiausia Slovakijos mokslų akademijoje, kuri buvo įkurta 1943 kaip Slovakijos mokslų ir menų akademija. Vienas pirmųjų akademijos skyrių buvo Kalbotyros institutas, kuris savo plačioje veikloje daug dėmesio skyrė:
- fundamentaliems slovakų kalbos tyrimams,
- aišinamųjų, specializuotų ir dvikalbių žodynų sudarymui,
- kalbos kultūros ir švietimo populiarinimo veiklai.
Per 65 veiklos metus institutas orientavosi į teorines ir metodologines lingvistinių tyrimų ir slovakų (bendrinės) kalbos, jos sistemos, dinamikos ir raidos faktorių tyrimo problemas, tyrė slovakų kalbos tarmes ir socialines kalbos atmainas, slovakų kalbos kaip sistemos raidą, jos vystymosi istorines sąlygas, nagrinėjo slovakų kalbą sinchroniniu ir diachroniniu aspektais. Vėliau prie to prisidėjo slovakų kalbos etimologiniai tyrimai bei kontaktų ir santykių su kitomis (kaimyninėmis) kalbomis problematika, o nuo 1990-ųjų metų, kai susiformavo komunikatyvinė ir pragmatinė lingvistika, sustiprėjo sociolingvistinė ir kultūrologinė problematika, vėliau pradėjo labai sėkmingai vystytis pragmatinė ir tekstynų lingvistika (slovakų kalbos nacionalinio tekstyno duomenų bazė apima 700 mln. tekstinių vienetų).
Šiandien institute veikia 7 padaliniai: 1. Šiuolaikinės lekslikologijos ir leksikografijos skyrius, 2. Kalbos kultūros ir terminologijos skyrius, 3. Dialektologijos skyrius, 4. Slovakų kalbos istorijos skyrius, 5. Šiuolaikinės kalbos skyrius, 6. Lingvistinių duomenų bazių apdorojimo skyrius ir 7. Slovakų kalbos nacionalinio tekstyno skyrius.
Slovakų kalbos tyrimai yra atliekami Bratislavos, Prešovo, Košicos, Banska Bystricos, Nitros, Trnavos ir Ružomberko universitetų slovakų kalbos katedrose. Nuo 1941 m. veikia Slovakijos kalbininkų asociacija, kuri vienija slovakistikos, slavistikos, bendrosios kalbotyros ir kitų susijusių disciplinų mokslininkus ir specialistus.